vilageriai

Atsisakius betkokios kosmetikos ir pradėjus naudoti mūsų spaudžiamą aliejų, ėmiau domėtis ir ieškoti būdų, kaip jį panaudoti terapiniais tikslais. Taip mano lentynose atsirado krūva literatūros apie įvairiausias masažo technikas ir prisilietimo gydančias galias. Pradėjau nuo savęs ir supratau, kad paprasčiausias aliejaus įtrinimas duoda didžiulės naudos. Aliejus turi savybę skverbtis į kūną septynis centimetrus ir valyti jį. O švelnūs rankų judesiai ir lietimas tik padeda pasiekti dar didesnių rezultatų. Indijoje dar kartą įsitikinau, kad norint būti sveiku ir laimingu, reikia žvelgti į save, kaip į vienį. Tačiau atlikdama terapijas, nutariau kliautis savo intuicija, o ne tam tikra metodika. Kiekvienas žmogus yra savitas, unikalus, į kievieną reikia įsiklausyti ir tiesiog leisti savo rankoms jam padėti. Atlikdama aliejaus terapijas, aš naudoju tik šviežius aliejus ir švelniais rankų judesiais padedu jiems skverbtis į kūną.

Daugiau api terapijas, paspaudus nuorodą.

Žiemos pabaigą ištverti padėjo kelionė po Indiją (visi kelionės įspūdžiai bus atskleisti Jums e-pavidalu). Atsivežėm nemažai naujų patirčių ir apmąstymų. Dar kartą pakalbėjome apie savo žmogišką prigimtį, poreikius, troškimus, namų svarbą ir keliavimo šauksmą. Ir nors mus grįžusius sutiko paskutiniai žiemos pasispardymai ir žiemiškai šaltos šv.Velykos, tačiau vis tik prisikėlimas įvyko. Džiaugiamės būdami namuose, laukiame sėjos darbų ir laiko, kada įmerksime basas kojas į žolę. Spalviname namus ryškumu ir šviesa, nes tai padeda šypsotis. Uodžiame kvapus, besiskleidžiančius tūkstančiais žiedų. Ragaujame šiltą kvepiančią duoną- lietuvišką ir pagardintą kelionių skoniu. Spaudžiame aliejų ir tikime, kad jis reikalingas ne tik mums, bet ir visiems kitiems, kurie ieško. Mokomės. Ir ruošiame dirvą naujoms veikloms.

Dažnai pamąstome, kad greitai nebeliks žodžių džiaugsmui išskleisti. Mes Jus mylime…

kikiliai :*

ruošiamės kelionei

išvargino ši šalta žiema… atrodo jau turi pasibaigti, o vis dar atakuoja savo aštriais nagais. Užspaudžia mintis ir tuomet pradedi svajoti apie lengvą brizą ir didelę vaisių lėkštę, savo pėdas smėlyje ar jūroje bei oranžines, geltonas, ryškiai žalias ir mėlynas spalvas. Mums viso šito prireikė. Pasiilgome nuotykio, atradimo džiaugsmo, nežinomybės. Atėjo laikas leistis į kelionę. Taigi klausome savo širdies. Išvykstame ir vieną mėnesį pagyvensime svetur.

Kažkada, kai buvau dar vaikas, prižadėjau sau pamatyti Indiją. Vėliau pamiršau šį pažadą, o dabar jis vėl iškilo mano galvoje. Tik jau ne kaip utopija, o kaip realybė. Vykstame su vieninteliu žinojimu- mūsų lėktuvas leidžiasi Mumbajuje. O paskui klausysime, ką sako širdys. Ir keliausime…

Tikimės grįžti su naujomis mintimis, idėjomis, kupini pasakojimų, istorijų, gyvenimų. Ir tada lauksime Jūsų, kad galėtume viskuo pasidalinti.

linkėjimai smagiai išvyjant žiemą ir iki pasimatymo pavasarį

su meile, kikiliai ;)

Kai krinta snaigės…

Žiema nėra pats maloniausias laikas kikiliams. Lauke šalta, ūžauja vėjas, vos nubundi ir jau pradeda temti. Tačiau mes pasikuriame pečiuką namuose ir stebėdami ugnį šildomės. Tada būna gera ir ramu. Mažoji Laimutė mėgsta šėlti ir dūkti. Dabar jos gyvenime žaidimų metas. Zuzaną tai erzina, nes jos amžiuje katės jau pasiekia apmąstymų ir meditacijos periodą. Mudu su Tomu prieš pora dienų nusipirkome radiją. Labai smagus būdas pramogauti- klausyti radijo. Primena vaikystę, kai močiutė radijo imtuvo niekuomet neišjungdavo. O dar tas troškinamos vištos kvapas. Žiema- tai metas, kuomet atsidarome sau lėto maisto restoraną. Troškinti, kepti, virti ant pečiaus – neapsakomas malonumas. Šis naujas Tomo receptas sujudina visos nosies plaukelius uodžiant ir seilės užpildo burną, belaukiant momento, kuomet susėsim vakarienės prie savo gražaus medinio stalo.

Gera būti namuose, kai krinta snaigės…

su meile kikiliai :)

Pakylėtas Kalėdų sutikimas namuose- pats nuostabiausias dalykas. Žemėje šios Kalėdos praėjo šildantis prie ugnelės, stebint lietų pro langą, žiūrint daugybę filmų ir valgant visokiausius skanėstus.

Kūčių vakarą stalą užtiesėme baltai mėlyna staltiese, uždegėme žvakę ir valgėme karštas bulves su silke ir burokėlių mišraine. Laimutė ir Zuzana, kaip visada, mėgavosi savo skaniausiu maistu kiteketu :) Po vakarienės visi įsitaisėme ant šiltos vilnonės antklodės ir žiūrėjome filmus. Kalėdų rytą, nors teisingiau būtų sakyt kalėdų popietę, nubudę pasikūrėme pečiuką ir vėl džiaugėmės, kad lyjant lietui esame šiltoje troboje. Prabėgo kelios valandos, o mes beprotiškai užsimanėme kažko skanaus. Taigi išsiruošėme į miestelį. Grįžome pilnu krepšiu skanėstų ir vakarą praleidome jais mėgaudamiesi ir, aišku, žiūrėdami filmus. Vaniliniai ledai su namine mėlynių ir braškių uogiene, graikiniai riešutai, chalva, šokoladas… rojus… Laimute ir Zuzana vėl gavo savo mėgstamo kiteketo :)

Antrą kalėdų dieną sulaukėme draugų. Nuostabiai šviečiant saulei, išėjome į mišką pasivaikščioti, o grįžę virėme bulvių košę ir gaminome skanutėles daržoves…kopūstai, morkytės, agurkėliai, brokoliai, briuselio kopūstai… niam niam. Ačiū Katjai ir Augustui, kad mus aplankė, buvo be galo gera juos abu vėl matyti ir gauti plūpsnį teigiamų vibracijų ;)

Taigi buvo viskas taip… jaukiai, paprastai, skaniai. Be jokios Kalėdinės karštinės, be jokios panikos dėl dovanų, be jokių pabodusių Kalėdinių melodijų. Namai, šiluma, skanėstai, liūdni ir linksmi filmai. Džiaugsmas. Ačiū Kalėdų dvasiai.

Jau praėjo nemažai dienų, kai esame Žemėje. Mums ši kelionė vis dar įdomi ir įkvėpianti. Neįtikėtina, kad tiek daug išmokome ir supratome per šį laiką. Sužinojome, kad galime sutikti nuostabių žmonių nekeldami kojos iš savo trobos. Ačiū tiems, kas su mumis dalinosi savo gyvenimais. Ačiū, kad ir mus išklausėte.
Mudu su Tomu išmokome, kad įvykiams už akių neužbėgsi ir gyvenimo greičiau nenugyvensi, todėl pabandėme mėgautis kiekviena akimirka. Net ir nesėkmė tapo saldi, kai supratome, kad ji veda į dar didesnį džiaugsmą. Didžiausiu atradimu tapo mūsų mintys. Jos kuria mūsų realybę, atsikėlus ryte, jos nulemia mūsų dieną. Taigi beliko išmokti gyventi TIK su geromis mintimis.
Ačiū visiems, kas sakė, jog darome klaidas, einame ne ten, tiems, kas mus kritikavo. Jūs tapote mūsų atspindžiais ir išmokėte galvoti tai, apie ką galvojame.
Niekada negalvojome, kad bus taip gera toli nuo “civilizacijos” :) Nors kita vertus, turbūt nuolat apie tai galvojome, todėl čia ir atsiradome. Šiandien kuriame naujus projektus, mąstome naujas idėjas ir esame laimingi :)

su meile
kikiliai :)